Vliorė (Bashkia Vlorë)
Vliorė – miestas vakarinėje Albanijos dalyje, antrasis (po Duresio) pagal dydį ir svarbą šalies uostas, išsidėstęs Adrijos jūros Vliorės įlankos pakrantėje (11 m virš jūros lygio), netoli didžiausios Albanijos salos – Sazano. Dauguma gyventojų albanai, vyrauja musulmonų sunitų bendruomenės atstovai, yra nemažos katalikų, stačiatikių ir bektašių (islamo sekta) bendruomenės.
Vliorė yra viena iš svarbiausių Albanijos miestų – ekonominės, socialinės ir kultūrinės veiklos centras, Vliorės apygardos ir Vliorės apskrities administracinis centras. Miestas svarbus turizmo, maisto, žvejybos, laivų remonto ir tekstilės pramonės centras. Apylinkėse gausu sodų, alyvmedžių giraičių, išvystytas žemės ūkis ir sodininkystė. Miestas nutolęs 135 km nuo sostinės Tiranos, 125 km nuo kaimyninės Graikijos sienos ir 72 km nuo Italijos Bario uostamiesčio. Mieste įsikūrusi svarbiausia Albanijos jūrų laivyno bazė.
Vliorė yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas, per kurį eina svarbūs plentas į Graikiją. Reguliariai kursuoja keltai į Italijos Brindizio ir Oranto uostus. Vliorė yra galutinis Duresio–Fierio–Vliorės ir Selenicės–Vliorės geležinkelių punktas.
* KS Flamurtari Vlorë (futbolas)
Vliorė yra viena iš svarbiausių Albanijos miestų – ekonominės, socialinės ir kultūrinės veiklos centras, Vliorės apygardos ir Vliorės apskrities administracinis centras. Miestas svarbus turizmo, maisto, žvejybos, laivų remonto ir tekstilės pramonės centras. Apylinkėse gausu sodų, alyvmedžių giraičių, išvystytas žemės ūkis ir sodininkystė. Miestas nutolęs 135 km nuo sostinės Tiranos, 125 km nuo kaimyninės Graikijos sienos ir 72 km nuo Italijos Bario uostamiesčio. Mieste įsikūrusi svarbiausia Albanijos jūrų laivyno bazė.
Vliorė yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas, per kurį eina svarbūs plentas į Graikiją. Reguliariai kursuoja keltai į Italijos Brindizio ir Oranto uostus. Vliorė yra galutinis Duresio–Fierio–Vliorės ir Selenicės–Vliorės geležinkelių punktas.
* KS Flamurtari Vlorë (futbolas)
Žemėlapis - Vliorė (Bashkia Vlorë)
Žemėlapis
Šalis - Albanija
 |
 |
| Albanijos vėliava | |
Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| ALL | Albanijos lekas (Albanian lek) | L | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| SQ | Albanų kalba (Albanian language) |
| EL | Graikų kalba (Greek language) |